spartus

1 spartùs, -ì adj. (4) Š, DŽ, KŽ, spar̃tus, -ì (4) 1. R, MŽ, N, [K], L, Rtr greitai atliekamas, padaromas neilgai trunkant: Nespartùs darbas iš tvarto mėšlai nešt Dkš. Storos malkos kirst tai spartùs darbas Rdm. Žiema, tai spartaũs darbo kaip ir nėra Sdk. Nelyja nei nešalta, tai bulviakasis labai spartùs Mrj. Kad ir gausiu mergelę, bet ne tokio būdelio …, ne sparčių̃jų darbelių JD97. Ar aš nemokėjau spartų̃ darbelių daryt, ar aš nemokėjau žodelio dalyt? LTR(Vs). Laukia tavę anytėlė su spartais darbeliais LTR(Sn). Su daina ir darbas spartesnis LTR(Rk). | Spar̃čios kast [bulvės], didelės Aln. Nespar̃tūs miežiai pjaut, kai sugriuvę Mlt. Spartùsis lydymas NdŽ.

spartù n., spar̃tu: Su geru arkliu labai spartù art Dgl. Dalgėm pjaut labai nespartù Sb. Runkeliai bus nespartù kasti – labai į žemę įaugę Mrj. Trinas uogos terp pirštų, šlapia, nespar̃tu rinkt Klt. ║ vykstantis smarkiai, dideliu greičiu: Tarybinė socialistinė santvarka užtikrino spartų Lietuvos pakilimą (sov.) sp. Vaikų medžiagų apykaita yra daug spartesnė kaip suaugusiųjų rš. Žirgus jie nustojo plakę ir leido tiktai labai sparčia risčia V.Piet. Spartì eisena Dkš. Sparčiais tempais auga mašinų gamyba sp. Aš turiu sesutę vyresnę, ant spartų̃jų žingsnelių spartèsnę (d.) Prl. Mano eiklios kojelės spartuose žingsniuose, mano skaistus veidelis didžiojon rūpestėlėn LTR(Lš).

spartù n.: Nespartu eiti su kurpėmis J. spar̃čiai adv. KŽ: Pirma brigada tai spar̃čiai dirba visus darbus Ut. Labai spar̃čiai šįmet rugius nukirtome Pns. Spar̃čiai moteros rugius pjauna J.Jabl. Sparčiai gerėja materialinio gyvenimo sąlygos sp. Kad lėšų žodyno redakcija turėtų pakankamai, tai ir žodyno darbas sparčiau eitų K.Būg. Gerose rankose darbas visados sparčiai eina KrvP(Vrn). Tas sūnus teip sparčiai augo, o kaip išmintingas buvo, leido jį in mokslą BsPIV31. Didelis medelis buvo, augo spar̃čiai Slm. Taip sparčiai valgė, kad negalėjo spėti nešti MPs. Šilto vėjo sparčiai ėdamas sniegas virto vandeniu Vaižg. Spar̃čiai bėga vanduo J. Spar̃čiai ėjo tamsyn NdŽ. Su talka sparčiaũ [dirbti] Vvs. Galėtume ir mes spartėliau pasistūmėti pirmyn rš. Pabudus ragana vėl pamatė apgavimą; baisiai perpykus ji kuo sparčiausiai vėl graužti pradėjo BsPIII307. Eik, dukrele, spar̃čiai, mink kojelėm tankiai DrskD123. Su daina darbas sparčiau eina TŽV602.

2. LLl5, Rdm, Lp greitai dirbantis, darantis: Tai spartùs žmogus – pirma visų nudirba Trgn. Spar̃čią darbinykę visi giria Lš. Spartùs prie stalo, būk spartùs ir prie darbo Užp. Uršulė, nors ir sparti moterėlė buvo, nespėdavo rinkti gandų K.Bor. Aš mažas žmogelis, spartus kožnam darbe LB103. Jok į pirmą kiemužį, tę tu gausi mergužę dar geresnę už mane, ant darbelio spartesnę, ant miegelio smailesnę KlvD60. O mūs martelė tai labai greita, anta darbelių spartì DrskD186. Tai gavo marčią, tai darbe sparčią – anytai tinginėlę KrvD226. Arklys spartus ant jojimo J. Gera važiuot sparčiù arkliu Ant. Spar̃tus arkliukas buvo Švnč. ^ Spartùs kaip apatinė pusė girnų (iron.) Dkš. Labai spartùs – kai apatinė girnapusė Ds. Spartus kaip atbulas jautis LTsV360(Mrj). Nebūk nuolaidus – visi nujos, nebūk ir spartus – tuoj išlojos LTR(Ds). Spartesnis už vėją, greitesnis už kulką (mintis) LTR(An). Smertei būt spartùs siųst (negreitas, nevikrus) Sld. 3. su kuriuo kas greit atliekama, padaroma: Šis dalgis labai spartùs: vieni juokai juo pjaut Brt. Jis pjauna sparčiai, ba jo spartì dalgė Mrc. Šitą dviratį gali pirkt – jis yra labai spartùs Klvr. Ratelis spartùs labai buvo ir sukriai verpdavo Pv. Ji nesuspės, neturi sparčių kojų Jž.

spar̃čiai adv. Kli: Ot geras plūgas – labai spar̃čiai ima Nč.